PLJS ARBA KODĖL VERTA SAVANORIAUTI

2016/08/03


    Taigi, pagaliau prisiruošiau parašyti senai žadėtą postą, kuris bus kitoks negu prieš tai esantys. Jis bus ne apie madą ar kažką susijusį su ja, o apie savanorystę. Nesistengsiu rašyti kaip kokio neįdomaus, formalaus straipsnio, o tiesiog aprašysiu kaip viskas atrodo jauno žmogaus akimis.
    Savanorystė po truputį tampa aktualiu ir populiariu dalyku Lietuvoje, ir kas manyčiau yra labai gerai, nes savanoriaudamas Tu gali atrasti tiek naujų dalykų, įgauti įvairios patirties, kuri Tau gali būti reikalinga ateityje ir žinoma susipažinti su naujais žmonėmis. Kiek esu savanoriavusi (o tai buvo tik trys kartai kolkas) visada žmonės būna tokie draugiški, mąstantys ir įdomūs, todėl iš pat pradžių man buvo šiek tiek keista. Nesu pratusi prie tokių šiltų bendravimų su nepažįstamais ir tokio greito prisirišimo prie jų. Tačiau pastebėjusi, kad savanoriauti susirenka būtent tokie žmonės, pradėjau ir aš taip bendrauti, nes jausmas kai Tau padeda visiškai nepažįstamas žmogus yra tikrai geras arba kai bendrauji su žmogumi ir Tau yra taip įdomu su juo bendrauti, kad net pamiršti paklausti koks jo vardas.
    Tikriausiai be savanoriavimo gyventi aš jau negalėčiau, nes kai pradėjau, tai kaip sakoma „Užsikabliavau" ir nebegaliu sustot. Viskas prasidėjo taip, kad manęs paprašė draugo sesė paslaugos, padėti Kino Pavasario renginyje „Italų kino klasikos savaitė". Per visą savaitę supratau, kad norėčiau ir toliau kažką panaušaus daryti - savanoriauti. Todėl, kai Kino Pavasaris ieškojo savanorių, nusprendžiau ja tapti. Iš tikrųjų, Kino Pavasario renginiai yra puiki proga savanoriauti tiems, kurie nori savo ateitį sieti su filmais arba jų kūrybą. Kadangi, mano draugo sesė yra savanorių koordinatorė, man teko proga sudalyvauti Kino Pavasario atidaryme Vilniuje. Šventė buvo NEREALIAI graži ir tikrai jaučiausi kaip sapne. Tikriausiai buvau jauniausia savanorė, bet visi su manimi elgėsi kaip su sau lygiu. Ir darbas nebuvo labai sunkus, tiesą sakant visiškai nesunkus, tačiau reikalaujantis bendravimo, todėl jei Tau bloga nuotaika - privalai būti mandagus ir su šypsena. Taigi, filmų mėgėjai ir bendrauti mėgstantys žmonės, nepraleiskite progos ir savanoriaukite Kino Pavasaryje.




    Šis postas buvo skirtas labiau vienam renginiui, kuriame savanoriavau t.y. PLJS (Pasaulio Lietuvių Jaunimo Susitikimas). Apie jį sužinojau iš to paties draugo sesės. Kalbėjomės apie savanoriavimą ir ji užsiminė, kad yra toks renginys, ir pasiūlė pasidomėti ar ieško savanorių. Susidomėjau, todėl dar tą patį vakarą susiradau visą informaciją apie renginį ir pradėjau skatinti draugą užpildyti savanoriavimo anketą. Beveik nuolatos tikrindavau el. paštą, tikėdamasi gal jau yra kažkokių naujienų dėl savanoriavimo. Taip norėjau savanoriauti šiame renginyje, kad net sutikau iškabinti renginio plakatus ir padalinti lankstinukus. Vieną vakarą, visiškai netikėtai, gaunu laišką, kad mane priėmė savanoriauti. Tikrai džiaugiausi taip, kad net pradėjau šokinėti iš laimės. Labai laukiau tos dienos, kai reikės važiuoti į Harmony parką ir pradėti savanoriavimo dienas. Pagaliau atėjo ta diena ir iš pačio ryto išvažiavau. Savanoriai atvažiuoja dieną prieš renginį, tam, kad padėtų paruošti pranešimų vietas, išdėliotų stalus ir pan. Darbo buvo daug ir ganėtinai sunkaus darbo. Vienintelė klaida manau buvo ta, kad trūko organizuotumo tokiame darbe, nes visi darė tą patį darbą, todėl ilgiau užtrukome. Tikėkimės po dviejų metų ši klaida bus ištaisyta. Po visų darbų ėjome į savanorių palapinių miestely. Beje gyvenome palapinėse, bet turėjome didelę pavėsinę, kurioje kraudavomės telefonus. Turėjome ir normalų tuoaletą su kriauklę. Bėda ta, kad neturėjome savo dušų ir reikėdavo vaikščioti iki jų. Kadangi lietuvos orai šiais metais festivaliams nepalankūs, tai ne išimtis ir šis. Pačią pirmą dieną labaai lijo. O jei dar dirbi parkavimo aikštelėje, kaip dirbau aš, tai tikrai „šakės". Bet nepaisant visų oro pasikeitimų buvo tikrai labai smagu. Gali eiti į paskaitas, kurios yra tikrai labai vertingos ir įdomios, vakare eiti į koncertus. Labiausiai man patikusi paskaita, tai buvo su garsiąja Rūta Lee. Nuostabi moteris, tikrai. Jos bendravimas, humoras vertė šypsotis visą tą laiką kol ji šnekėjo. Kas dar buvo labai smagu, tai susitikimai, per kuriuos Tu galėjai tiesiogiai bendrauti su miestų merais, žurnalistais, mados atstovais ir t.t. Tai nerealu, kai gali paklausti Tave dominančio žmogaus klausimo ir jis atsako čia ir dabar ir jį. Šitas dalykas buvo tikrai žiauriai cool. Savanoriai per šį renginį į dieną nueidavo maždaug 20km, prisiekiu mes dar skaičiavome. Miegodavome ir ne per daugiausiai, bet tai nebuvo taip svarbu. Svarbu buvo bendrauti, padėti ir gerai praleisti laiką. Buvo labai gaila, kai šis renginys pasibaigė, norėjosi verkti. Net kai gavome nuotraukas, kurias galite pamatyti čia, aš žiūrėdama jas susigraudinau, nes tai buvo pati geriausia mano vasaros dalis, nors tik kelios dienos. 
    Taigi, žmonės, skaitytojai, nebijokite pradėti savanoriauti, nes pamatysite koks tai geras jausmas, kiek gerų emocijų gali patirti ir kiek naujo pamatyti!




Love,
M.
    
 


O štai keletas nuotraukų ką savanoriai veikė laisvalaikiu. :) 





Čia tiek apelsinų gavome beveik kiekvienas savanoris. Vien tik dėl šito verta savanoriauti. :)

Post a Comment

Latest Instagrams

© Mademoiselle. Design by Fearne.